Plaučių vėžys kasmet pražudo apie 1200, o yra nustatomas maždaug 1500 žmonių. Nors ligos gydymas modernėja, plaučių vėžys dažnai nustatomas tik jau vėlyvose stadijose, kada galimybių padėti mažiau.
Didžiulis pavojus vaikams ir paaugliams
Be to, specialistams nerimą ypač kelia pastarųjų metų tendencijos, kurios gali dar gerokai išauginti riziką susirgti plaučių vėžiu.
„Pastaraisiais metais matome drastiškai augantį elektroninių cigarečių ir veipinimo mastą tarp vaikų ir paauglių. Ir tai nėra nekaltas garas, kaip dažnai bandoma įteigti. Tai – nikotinas, cheminiai junginiai, metalo dalelės, kurios patenka į plaučius ir tai prasideda jau 12–13 metų vaikams.
Šiandien tai tampa nauju priklausomybės keliu. Nauja žala kvėpavimo sistemai, naujų rizikos veiksnių, kurie vėliau gali virsti tuo, ką šiandien vadiname plaučių vėžio epidemija. Skaudžiausia matyti, kad daugelis tėvų vis dar neįvertina šios grėsmės. Jie mano, kad tai – tik garai, ne cigaretės.
Bet mokslo žinia yra visiškai aiški – elektroninės cigaretės nėra saugios, jos silpnina jauno žmogaus plaučius, keičia smegenų vystymąsi, skatina priklausomybę, o neretai atveria kelią ir rūkymui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.
Rūkymas nebėra nulemiantis veiksnys
Nacionalinės vėžio kontrolės programos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas Alvydas Česas konstatavo, kad šiandien plaučių vėžys tampa ne vien tik vyresnio amžiaus žmonių ir ne vien rūkorių liga.
„Atsiradus naujoms technologijoms, įvairiausioms priemonėms, rūkymas tampa sunkiai kontroliuojamas. Į šią kovą reikia įjungti ne tik šeimos narius, bet ir visuomenę, politikus, kurie turėtų daryti tam tikrus žingsnius. Kasmet turime apie 1200 naujų mirčių, kurių galbūt būtų galima išvengti“, – kalbėjo jis.
Specialistai vis garsiau kalba, kad rūkymas šiandien nebėra pagrindinis vėžio rizikos veiksnys. Jam vystytis įtakos turi pažaidos plaučiuose, kurios atsiranda dėl augančios oro taršos, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės.
„Praktiškai ketvirtadalis susergančių žmonių yra apskritai nerūkę ir neturėję tam tikrų blogų aplinkos sąlygų, kurios galėjo sukelti plaučių vėžį. Mes kalbame apie tam tikras mutacijas. Ne veltui dažnai girdime, kad žmogus nei rūkė, gėrė, o onkologija jį vis tik pasiekė“, – konstatavo A. Česas.
Susirgti rizikuoja visi, kas turi plaučius
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad neatsitiktinai plaučių vėžio diagnozė yra ypač lydima stigmos.
„Taip yra dėl to, kad tai dažnai yra gyvensenos, ilgalaikio rūkymo nulemta liga. Todėl matome, kad žmonės, ypač moterys vengia pasisakyti. Bet tam, kad susirgtum vėžiu, pakanka turėti plaučius“, – sakė ji.
„Atsiradus naujoms technologijoms, įvairiausioms priemonėms, rūkymas tampa sunkiai kontroliuojamas.“
Pasak POLA atstovės, būtent dėl to niekada net nerūkę ir vėžiu susirgę žmonės dažnai susiduria su neteisingumo jausmu. „Ką dažnai ir girdime, kad žmogus sako niekada nerūkęs, o susirgęs ar „mano mama niekada nerūkė, o jai – plaučių vėžys“.
Kitas labai sudėtingas aspektas, kad kai yra nustatoma liga, kai dažnai jau būna atsiradęs kraujavimas kosint, tarp diagnozės ir žmogaus iškeliavimo būna labai trumpas laiko tarpas. Jis būna toks trumpas, kad kai kada net gydytojai įsiterpti ir taikyti gydymo negali“, – konstatavo N. Čiakienė.
Ypač gąsdina tendencija dėl moterų elgesio
Pasak A. Česo, ateities prognozė dėl susirgimų plaučių vėžiu nėra gera – tiek vyrų, tiek moterų sergamumas juo užima antrą vietą tarp kitų navikų. Ir nepaisant pažangos gydant plaučių vėžį, kuri prieinama Lietuvoje, ketvirtadaliui susirgusiųjų gresia mirtis.
Jo pastebėjimu, didelį nerimą jam kelia tarp moterų stebima tendencija. „Anksčiau, prieš gerus 2 dešimtmečius, plaučių vėžys tarp moterų buvo pakankamai reta diagnozė. Šiandien, Vėžio registro duomenimis, per 22 metus turime 33 proc. padidėjusį plaučių vėžio diagnozės nustatymo dažnį tarp moterų“, – kalbėjo medikas.
A. Česas konstatavo, kad moterų sergamumo plaučių vėžiu ir mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra žymiai didesnis nei Europoje:
„Mirtingumas iš lėto auga, nes daugėja sergančių moterų. Bet moterys dažnai buvo visiškai nerūkiusios arba (...) neturėjo sąlyčio su tiesioginiais išoriniais kenksmingais veiksniais. Dažnai tai yra su mutacijomis susiję plaučių navikai, kuriuos galime ne tik diagnozuoti, bet ir efektyviai gana ilgai gydyti.“
Pasak gydytojo, didėjantis mirtingumas jau rodo, kad nustatoma ženkliai daugiau pažengusių formų atvejų, kada radikalus gydymas retais atvejais yra nebegalimas. „60–70 proc. pažengusio, tai yra 3–4 stadijos, vėžio nustatymas yra ne tiktai našta aplinkai, šeimai, bet ir valstybei. Todėl, kad gydymas yra labai sudėtingas, ilgalaikis.
Jis kai kada tikrai galintis ženkliai padėti sergantiesiems gyventi pakankamai turint neblogą gyvenimo kokybę, bet tai yra labai rimta problema valstybei, nes vieno paciento išlaidos gydymui kartais siekia net ir šimtus tūkstančių eurų per metus“, – pastebėjo A. Česas.
Jo pastebėjimu, naujos mados – veipinimai, kaitinamojo tabako ir visų kitų formų rūkymas – moterį kiek atpalaiduoja. „Anksčiau kiek lydėjo skepsis, nes rūkant įprastines cigaretes lydėjo nemalonus kvapas, kiti aplinkoje nerūkantys tarsi duodavo perspėjimą, o garinamas, kaitinamas tabakas, neturėdamas tokių „neigiamų savybių“ tykiai žudo žmones mūsų aplinkoje, kuriuos galbūt net neįtariame rūkant ir kad jiems turėtume padėti išlipti iš priklausomybės.“
Prevencinė programa padėtų gelbėti gyvybes
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila savo ruožtu papasakojo apie neįkainojamą ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos naudą. Bandomąjį tokios programos modelį su kolegomis įgyvendinęs gydytojas pasakojo, kad tokia atrankinė programa yra vienintelė galimybė plaučių vėžį aptikti ankstyvose stadijose.
Kadangi plaučių vėžys ilgą savo raidos laikotarpį vystosi be jokių klinikinių požymių, tokios programos metu sveikiems žmonėms, kurie nejaučia jokių požymių, atliekama mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija.
Naujienų portalas tv3.lt primena jau rašęs, kad ekspertai kartu su valdžios institucijomis jau yra parengę Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programą. Jei ji būtų patvirtinta, kartą per trejus metus turėtų pasitikrinti visi 50–70 metų žmonės, nepaisant to, ar jie rūko, ar ne. Vis dėlto valdžia dar nėra apsisprendusi dėl tokios programos finansavimo.
„Panašios programos daugelyje šalių veikia seniai. Tačiau jos nėra efektyvios, pasitikrinti kviečiami tūkstančiai, bet jie neateina. Pavyzdžiui, JAV programos efektyvumas – vos 5 procentai. Mes įvertinome, kodėl taip yra, ir siekėme išvengti klaidų“, – teigė prof. E. Danila.
Lietuvoje įgyvendinto bandomojo tyrimo metu buvo ištirti 1014 asmenų. Tyrimo metu 1 pacientui aptiktas plaučių vėžys, dar 14 – didelės piktybiškumo rizikos židiniai plaučiuose. Idėja tirti ir nerūkančius žmones pasitvirtino, nes trečdalis susirgusių plaučių vėžiu nebuvo niekuomet rūkę.
Be to, nuspręsta, kad prasminga įvertinti ne tik plaučių būklę, bet visus organus, kurie matomi atliekant krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją – tarpuplautį, širdį, stambiąsias kraujagysles, kepenis, kasą, antinksčius ir kitus organus. Šitaip vienu neinvaziniu tyrimu 26 proc. tiriamiesiems buvo atrasta ligų, apie kurias jie neįtarė.
„Praktiškai ketvirtadalis susergančių žmonių yra apskritai nerūkę ir neturėję tam tikrų blogų aplinkos sąlygų, kurios galėjo sukelti plaučių vėžį.“
Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva antrino, kad tokios programos poreikis didžiulis, mat praktikoje labai dažnai susiduriama su jau vėlyvais plaučių vėžio atvejais.
„Turėtume akcentuoti, kad tai yra svarbu ne tik rūkantiems, bet ir visiems kitiems pacientams, ypač dirbantiems ten, kur patiria cheminių, kenksmingų medžiagų poveikį“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
N. Čiakienė džiaugėsi, kad Lietuvoje ekspertai priėmė sprendimą tikrinti visus žmones: „Nes didžioji dalis žmonių šalių, kurios pradeda vykdyti pilotines plaučių vėžio patikros programas, jos būna orientuotos į didelės rizikos žmones, tai yra tie, kurie ilgai rūkė.“
Nulinė tolerancija jaunimo rūkymui
Specialistai akcentavo, kad veikimo planas siekiant mažinti sergamumo plaučių vėžiu mastą ir mirtingumą turi būti paremtas keliomis kryptimis.
A. Česo pastebėjimu, čia valstybė turėtų prisidėti ne tik taikydama reklamos, bet ir kitų tabako rūšių naudojimo draudimus, kurie ypač aktualu vaikų, jaunimo amžiuje:
„Nes tų vadinamųjų „kietų“ rūkorių mes jau nebeatpratinsime arba jų pažaida jau yra tokia, kad plaučių vėžys ar galvos ir kaklo navikas vis tiek anksčiau ar vėliau išsivystys. Turime kalbėti apie vaikus, kurie dar net negalvoja apie rūkymą, bet gali būti pagalvoję, kai jis susitiks visuomenėje, bendruomenėje.
Pavyzdžiui, tiek Norvegijos, tiek Nyderlandų vėžio kontrolės programose yra įtrauktas labai aiškus šūkis: nulinė tolerancija jaunų žmonių bet kokio tipo priemonių rūkymui – ar tai būti kaitinamas, ar garinamas tabakas, ar įprastinės cigaretės.“
Pasigenda didesnio viešinimo
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas nurodė, kad iš esmės ekspertų yra įvardijamos keturios pagrindinės priemonės.
„Pirmiausia tai yra tabako kontrolė, antrasis dalykas – viešinimas ir kalbėjimas apie tai. (...) Labai svarbus dalykas yra ankstyvoji diagnostikos programa, ką išsamiai jau aptarė profesorius Danila. Taip pat svarbu yra aplinkos užterštumas. (...)
Greičiausiai pati stipriausia grandis Lietuvoje, kas yra atlikta, tai yra tabako kontrolė – draudžiama rūkyti viešuosiuose pastatuose, uždrausta reklama, ant tabako pakuočių yra informacija apie jo sukeliamą žalą. Čia žengiame koja kojon su Europa. Galbūt vienintelis dalykas, ko dar nesame padarę pakankamu mastu, tai yra pagalba arba tam tikros priemonės, kurios padėtų išvengti jaunimo įsitraukimo į rūkymą.
Tas yra akcentuojama Skandinavijos šalių vėžio kontrolės programose, nes sutikime, kad žmogus, kuris daug metų rūko, mesti rūkyti, net ir iškilus egzistencinei grėsmei, yra labai sunku. Pats susiduriu su tokiais pacientais. (...) Bet apsaugoti žmones nuo įsitraukimo galima ir tai yra lengvesnė užduotis.“
Tiesa, kaip silpniausią grandį kovojant su rūkymu jis įvardijo viešinimo kampanijų stoką.
Pasak S. Čaplinsko, reikia kalbėti apie prevenciją nuo pirmos klasės, jaunus žmones: „Jie šiandien įkvepia nikotino garus ir nežino, kaip tai gali pakeisti jų ateitį, apie tėvus, kuriems turime padėti suprasti, kad tai – ne mada, o pavojus. (...)
Bendromis jėgomis galime sustabdyti plaučių vėžio epidemiją. Bet tam reikia drąsos, aiškios politikos ir bendrų sprendimų, todėl šiandien kviečiu pažiūrėti į šią ligą per žmogaus, ne statistikos prizmę, į jaunimo veipinimo žiūrėti kaip artėjančią grėsmę, o ne praeinančią madą.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
